Kokį Babėnų šilą norite matyti jūs?
Babėnų šilas – jau užkariavęs kėdainiečių širdis – turi didelį neišnaudotą potencialą. Tai vieta, kuri gali ir turi būti dar patrauklesnė visiems jo lankytojams. Su šeima dažnai čia būname, sutinkame kitas šeimas, senjorus, jaunimą, ir kaskart supratu, kad mes, kėdainiškiai, galime padaryti daugiau.
Babėnų šilas – jau užkariavęs kėdainiečių širdis – turi didelį neišnaudotą potencialą. Tai vieta, kuri gali ir turi būti dar patrauklesnė visiems jo lankytojams. Su šeima dažnai čia būname, sutinkame kitas šeimas, senjorus, jaunimą, ir kaskart supratu, kad mes, kėdainiškiai, galime padaryti daugiau.
Iki šiol iš gyventojų sulaukdavau prašymų dėl šiukšliadėžių, konteinerio, suolelio, tokių elementarių ir visiems reikalingų dalykų. Smagu, kad bendraujant su miesto seniūnija iškilusias problemas gana greitai išspręsdavome, nors Babėnų šilas ir nepriklausė rajonui. Iki šiol jis priklausė Radviliškio miškų urėdijai, tai reiškė, kad nieko iš esmės tvarkyti negalėjome.
Tačiau šiais metais jis atiteko kėdainiečiams. Taigi nuo šiol mylimo šilo priežiūra, puoselėjimas, išsaugojimas yra mūsų visų rankose. Kėdainiečiai gali spręsti, kokio šilo nori.
Kalbėdamasi su žmonėmis matau, kad mūsų vizijos sutampa. Šile turi atsirasti patogūs privažiavimai, mašinų stovėjimo aikštelės, kad automobiliai nebūtų statomi kur papuola.
Žinoma, būtini ir viešieji tualetai, daugiau suoliukų, saugios, patrauklios stovyklavietės, miškui ir žmogui tinkančios laisvalaikio erdvės: supynės vaikams, laipynės miške, orientaciniams žaidimams parengta įranga... Yra ir didesnių ambicijų – įrengti apžvalgos bokštą, tokius jau turi ir jais didžiuojasi ne vienas rajonas.
Babėnų karjeras yra neatsiejama Babėnų šilo dalis. Babėnų karjerą reiktų padaryti patrauklų verslui ir kėdainiečiams. Čia galėtų atsirasti vandenlenčių (wake parkas), batutų parkai, valčių, vandens dviračių, irklenčių nuomos paslaugos.
Džiaugiuosi, kad yra iškylų zona. Tačiau ji nėra tvarkinga ir patogi, todėl reikia ją išplėsti ir nuolat tvarkyti. Mane sužavėjo Panevėžio mieste esanti pakrantė, kurioje yra įrengta ne viena poilsio erdvė. Suoliukai, stalas, vieta kepti ir visa pakrantė – gyva, šurmuliuojanti, patraukli. Ir visa tai mes galime turėti Kėdainių rajone.
Žinoma, būtina kuo greičiau sužymėti pasivaikščiojimo maršrutus – juk smagiau vaikščioti mišku, kai žinai, kur eini. Taip pat įrengti informacinius stendus, kad kelias neprailgtų.
Tad įgavę rinkėjų pasitikėjimą mes kartu atliksime miškotvarkos projektą, vėliau – techninį projektą, kuriame atsispindėtų, kaip gali atrodyti šilas. Visa tai, žinoma, būtų derinama su kėdainiečiais, o svarbiausia – miškas liks mišku!