Indrė Fiodorova: „Noriu, kad Kėdainių kraštas būtų puiki vieta gyventi“

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė, dviejų mažamečių vaikų mama.

Kėdainių rajono savivaldybės taryboje dirbu jau antrą kadenciją ir esu įsitikinusi, kad pokyčiai, kuriuos gali atnešti savivaldybės tarybos ir mero rinkimai, Kėdainiams yra reikalingi, kaip oras ir vanduo.

Esu tarybos deleguota į Kauno regiono plėtros tarybą, bendrauju su kitų apskrities savivaldybių merais, kolegomis iš kitų tarybų ir matydama jų ambicijas, jau padarytų darbų rezultatus, dar kartą įsitikinu, kad Kėdainiams reikia veržlių, ambicingų, rizikuoti nebijančių ir svarbiausia - naujas idėjas kuriančių vadovų, tarybos narių, kurie žiūrėtų ta pačia, rajoną į priekį vedančia kryptimi.

Dažnai manęs klausia, kodėl aš tiek daug laiko skiriu spręsti gyventojų problemas. Mano atsakymas paprastas: nes aš čia gyvenu! Noriu, kad Kėdainių kraštas būtų tobula vieta jaunoms šeimoms, vaikams, tėvams, seneliams, jaunimui, žmonėms su negalia – visiems. Noriu, kad įvairaus amžiaus žmonės norėtų čia gyventi, kaip padarėme mes su šeima dar 2014 metais.

Antra, dažniausiai kitų žmonių iškeltos problemos nebūna jų asmeninės. Pavyzdžiui, sulaužyta laisvalaikio erdvių įranga, blogos būklės keliai, laisvalaikio vietų trūkumas, vaikams netinkantis maitinimas ugdymo įstaigose, informacijos iš savivaldybės trūkumas, atgalinio ryšio nebuvimas ir daug kitų dalykų.

Ar lengva viską išspręsti? Ne! Tam ir reikia stiprios komandos savivaldoje. Bendraminčių, kuriems taip pat tai būtų svarbu. Kurie tik įžengus į kabinetą nesakytų, jog nėra pinigų, o stengtųsi, kad lėšų kėdainiečių idėjoms įgyvendinti, problemoms spręsti atsirastų.

Girdžiu, ko reikia kėdainiečiams:

Pavyzdžiui, reikia stiprinti bendruomenes, veikiančias rajone. Manome, jog būtina padėti joms paruošti įvairius projektus, kurie paskatintų ne tik reikalingų erdvių įrengimą, bet ir užtikrintų aktyvios veiklos organizavimą (pvz. mamų ir mažamečių vaikų užimtumas, galimybės sportuoti, edukacinių programų įgyvendinimas ir kita).

Būtina kuo daugiau tartis su žmonėmis. Savivaldybėje dirbantys darbuotojai turi suprasti, kad parkai, žaidimų erdvės, keliai, nauji objektai (pavyzdžiui, kultūros centras, baseinas) turi būti ne tokie, kokių nori meras, tarybos narys ar architektas, o tokie, kokių reikia kėdainiečiams.

Pavyzdžiui, miesto senasis parkas dar visai neseniai rekonstruotas, tačiau jo takeliai nuo pat pradžių nebuvo pritaikyti patogiai judėti neįgaliesiems ar šeimoms su vežimėliais, dviratininkams. Jei visų šių grupių atstovų būtų atsiklausta, paprašyta pasakyti savo įžvalgas, rezultatas būtų visai kitoks. Šių problemų nebereikėtų spręsti dabar, galėtume kurti naujas erdves. Tokių pavyzdžių gaila, bet yra labai daug.