Dėl mokamų kelių miestuose

Sugrįžome prie klausimo dėl mokamų kelių, kurie eina per miestus. Kėdainiai – vienas iš nedaugelio miestų, kuris su tokia situacija susidūrė. Kelias Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys prasideda Dariaus ir Girėno gatve – nuo futbolo stadiono iki pat išvažiavimo iš miesto per Babėnus.

Įvedus pakeitimus, visas sunkiasvoris transportas – įskaitant viešąjį, komunalinį, aptarnaujantį, vietos verslininkų komercinį transportą, kuris realiai dirba mieste – tapo apmokestintas.

Tai reiškia papildomas sąnaudas įmonėms, didesnę finansinę naštą komunalinėms paslaugoms, brangesnes logistikos išlaidas vietos verslui, sudėtingesnį maršrutų planavimą bei riziką, kad dalis transporto bandys rinktis alternatyvias gatves mieste. Natūralu, kad sulaukėme ne vieno kreipimosi – tiek aš, tiek savivaldybės vadovai, tiek kiti Seimo nariai.

Ministras pažadėjo išspręsti klausimą dėl viešojo ir komunalinio transporto. Dėl kito transporto sprendimų paieškos ir diskusijos tęsiamos.

Primenu, kad Via Lietuva informavo: nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui. Į vinjete apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Per Kėdainių rajoną eina du apmokestinti ruožai – kelias Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km) ir Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).

Lengvųjų automobilių vairuotojų šie pakeitimai nepalietė.

Ministerijos teigimu, mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvaresnį kelių finansavimo modelį: leis geriau prižiūrėti kelius, juos gerinti ir plėsti, mažins sunkiasvorio transporto daromą žalą nepritaikytiems rajoniniams keliams bei užtikrins vienodesnes sąlygas vežėjams.

Parlamentinė kontrolė Seime, ypač komitetuose, leidžia tiesiogiai klausti ministrų ir valstybės įmonių vadovų, reikalauti aiškumo ir inicijuoti pokyčius. Tik taip galime užtikrinti, kad sprendimai būtų skaidrūs, o institucijos veiktų atsakingai ir koordinuotai. #kėdainiaivisų